Šis įrašą dedikuoju mūsų taip ilgai lauktam pavasariui, kad kitais metais, šitaip pamalonintas, malonėtų pasirodyti anksčiau.
Šiandien aš jau TIKRAI užuodžiau pavasarį.
Girdėjau jo gražų juoką,
Mačiau saulės pilnas akis.
Kalbėjau.
Jis pasakė, kad jau neišnyks.
Ir tikiu juo-
Negi pavasaris meluos,
Sukdamas man savo dar šaltą vėją plaukuos?
Ak, tas ilgai lauktas pavasaris, ta ilgai laukta nuotaika, kai tiesiog gera, nes namie visus kampus užpildo saulės spinduliai ir jau gali balkone gert arbatą. Ir eit apsirengus plona striuke, be pirštinių, sijonuotai, pasistrykčiojančiai. Gera.