2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu?

Gyventi Pasakos pasaulyje. Ką tai reiškia? Galbūt tai - gyventi ten, kur visad laimi gėris. Kur gali būti atsakingas tik už save, nerūpestingas, laisvas... Kur svajonės tampa tikrove...
Tačiau ir pasaulyje pilna Pasakos ženklų. Reikia tik paieškoti. Ji slepiasi už vaiko šypsenos, draugo paduotos tau rankos, puodelio žolelių arbatos, žvakės liepsnos bei tobulai žydro dangaus. Tad šiandien pabandyk patikėti (bent šiek tiek pasistenk), jog Pasaulis ir yra Pasaka.
Štai kas gali tau padėti:
Nuotraukos:
_______________________________________________
Filmas:
"Amžinieji Takiai" (beje, knyga taip pat labai gera)

______________________________________________
Mintys:
Tikiu, jog vaizduotė yra stipresnė nei žinios. Kad mitas įtikimesnis nei istorija. Kad svajonės daug galingesnės nei faktai. Kad viltis visada nugali patyrimą. Kad juokas - vienintelis vaistas nuo visų nelaimių. Ir dar tikiu, jog meilė stipresnė už mirtį. Anonimas

Tam, kad skristum, tau nereik sparnų
Užtenka dangaus. A. Mamontovas
    ~~ you hope, and you dream
    but you never believe that
    something is going to happen for you
    not like it does in the movies
    and when it actually does
    you expect it to feel different
    more visirale
    more real
    i was waiting for it to hit me
    i still believe in paradise
    but now at least i know it’s not some place you can look for
    cause it’s not where you go
    it’s how you feel for a moment in your life
    and if you find that moment it lasts forever....
    ~~
    _____________________________________________________________________
    Stilius:
    ______________________________________________
    Muzika:


    _______________________________________________
    Eilės:
       Henrikas Radauskas
    Pasaka

    Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,
    Pro užrakintas geležies duris,
    Pro šaltą žiburį beprotiškai geltoną,
    Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,

    Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
    Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
    Atskrenda Pasaka, atogražų karšta plaštakė,
    Ir mirga marga spindulių lietus.

    Septynias mylias žengia vaiko koja.
    Našlaitės neliečia vilkai pikti.
    O Eglės broliai dalgiais sukapoja
    Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty.

    Voras su trupiniu į dangų kelias.
    Kalba akmuo ir medis nebylys.
    Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
    Per visą žemę jodamas kvailys.

    Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
    Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
    Klausau, ką pasaka man gieda kaip lakštingala,
    Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.
    _____________________________________________________________
    Pasakiško vakaro Jums, Mielieji

    XOXO
    Findemaxa

    Komentarų nėra:

    Rašyti komentarą